Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) – savarankiška visuomeninė organizacija. Viena aktyviausių Tarptautinės universitetų sporto federacijos (FISU) bei Europos universitetų sporto asociacijos (EUSA), grindžianti savo veiklą šių organizacijų bei pagrindiniais Olimpinės chartijos įstatais, pritaikytais Lietuvos Respublikai. 

LSSA koordinuoja universitetų sporto veiklą, skatina akademinio jaunimo fizinį ir dvasinį ugdymą kaip sveiko gyvenimo filosofiją, sporto vertybes, bendradarbiavimą su kitų šalių studentų sporto organizacijomis, atsiriboja nuo diskriminacijos, prievartos, dopingo vartojimo atvejų.

Organizuoja šalies studentų sporto šakų čempionatus, lygas, Lietuvoje vykstančias Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos (SELL) žaidynes, studentų „Sporto visiems“ festivalius ir kitus renginius. Siunčia geriausius šalies studentus sportininkus (juos atrenka pagal nacionalinių sporto federacijų rekomendacijas, FISU ir EUSA patvirtintus kriterijus) bei trenerius atstovauti mūsų šaliai pasaulio žiemos ir vasaros universitetų žaidynėse (universiadose), pasaulio ir Europos studentų čempionatuose, Europos universitetų žaidynėse, valstybės institucijų ir rėmėjų lėšomis dengia dalyvavimo, kelionių išlaidas, rūpinasi delegacijos paradine ir sportine apranga, siekdama šių renginių sklaidos bendradarbiauja su žiniasklaida.
 

LIETUVOS STUDENTŲ SPORTO ISTORIJOS APŽVALGA

Studentų sportas Lietuvoje turi daug gražių tradicijų. Jų ištakos siekia 1922 m. Per 100 metų studentai, jų treneriai, kūno kultūros dėstytojai, mokslininkai, sporto organizatoriai, medikai į Lietuvos sporto istoriją įrašė daug prasmingų puslapių. Daug mūsų šalies studentų tapo olimpiniais, pasaulio, Europos, universiadų čempionais ir prizininkais.
Viską reikia prisiminti nuo pat pradžių.
Vienas iš pagrindinių 1918 m. vasario 16 d. atsikūrusios Lietuvos valstybės rūpesčių buvo kuo skubiau atkurti Vilniaus universitetą. Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto statutą ir nutarė, kad universitetas pradės veikti nuo 1919 m. sausio 1 d.
Lietuvos Vyriausybė tik 1922 m. vasario 16 d. laikinojoje sostinėje Kaune atidarė Lietuvos universitetą, nes trejus metus teko kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Universitetas Kaune buvo pirma nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, plačiai atvėrusi duris į mokslą šalies jaunimui. Universiteto studentai ėmė rūpintis įvairiais savo reikalais: ekonominiais, ideologiniais, tautiniais, sveikatos, reprezentaciniais ir kt. Šioje aukštojoje mokykloje ėmė kurtis įvairios organizacijos. Lietuvos sporto sąjūdžiui, ypač 3-ajame dešimtmetyje, buvo būdinga ideologinė dvasia, dauguma sporto organizacijų buvo susijusios su politinėmis organizacijomis ir partijomis. Lietuvos universitete įkurta pirmoji sporto organizacija tapo studentų sporto sąjūdžio pradininke Lietuvoje, buvo įsteigta studentų ateitininkų sporto sekcija, 1922 m. lapkričio 14 d. ji pasivadino „Achilo“ sporto klubu. Tai buvo pirmas Lietuvos akademinio jaunimo sportinis sambūris. Vėliau kūrėsi ir kiti studentų sporto klubai.
Nepriklausomos Lietuvos studentų sporto istorijoje galima išskirti tris laikotarpius. Pirmuoju laikotarpiu (1922 m. vasario 16 d.) studentai neturėjo organizacijos, kuri rūpintųsi studentų sportu.
Antruoju laikotarpiu (1930 m. kovo 9 d. – 1937 m. gegužės 20 d.) studentų sportui vadovavo Akademinis sporto klubas (ASK), bet klubas neįstengė įgyvendinti jam iškeltų uždavinių.
Trečiuoju laikotarpiu (1937 m. gegužės 20 d. – 1940 m. kovo 15 d.) studentų sportui vadovavo Akademinio jaunimo sporto sąjunga (AJSS), subūrusi Lietuvos aukštųjų mokyklų sportininkus.
1943 m. nacių režimas uždarė visas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas. 1944 m. Lietuvą antrą kartą okupavo Sovietų Sąjunga. Sovietai pradėjo švietimo struktūrų reorganizaciją pagal savo modelį. Vilniaus, Kauno universitetai, Vilniaus pedagoginis universitetas buvo atgaivinti, tačiau totalitarinis Stalino režimas pavertė pokario metus labai skaudžiu Lietuvai ir jos žmonėms istorijos tarpsniu. Daug žmonių, visų pirma išsimokslinusių, meno, mokslo ir sporto žymūnų buvo ištremti, kūno kultūra ir sportas – centralizuoti.
Lietuvos kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. Tais pačiais metais kiekvienoje aukštojo mokslo įstaigoje buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai. Šie skyriai 1947 m. buvo panaikinti ir sukurti kūno kultūros ir sporto skyriai. Pirmi sporto klubai Lietuvoje susikūrė 1948 m., tačiau trūko išsilavinusių specialistų, sporto bazė buvo apgailėtina, nebuvo bendros studentų sporto organizacijos.
1953 m. Vilniuje įvyko Lietuvos studentų pirmosios slidinėjimo pirmenybės. Jose dalyvavo studentai iš šešių aukštųjų mokyklų. Komandomis nugalėjo Vilniaus pedagoginis universitetas.
Nors šalies gyventojų ekonominė padėtis buvo sunki, bet sportui, propaguojančiam tarybinę sistemą, buvo skiriama daug lėšų, todėl rezultatai sparčiai gerėjo. Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose, taip pat atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse, o SSRS – tarptautinėse varžybose. SSRS studentų spartakiadose iškovoti aukštas vietas buvo sunku, nes negalėjo dalyvauti geriausi sportininkai, kurie priklausė ne „Burevestniko“ sistemos sporto draugijoms.
1959 m. įvyko IX studentų spartakiada, kurios varžybose dalyvavo per 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti keturi Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 sporto meistrai. Bendrą komandos prizą laimėjo Kauno politechnikos instituto sportininkai.
Studentų sportas labai išsiplėtė, bet nebuvo organizacijos, koordinuojančios studentų sporto klubų veiklos, todėl 1959 m. gruodžio mėn. prie „Žalgirio“ centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba. Ją sudarė 15 žmonių.
1959–1985 m. – tai Lietuvos sporto klestėjimo laikotarpis. Daug puikių laimėjimų pasiekė studentai, dalyvaujantys SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, universiadose. Studentams sportininkams buvo sudarytos sąlygos sportuoti ir įsigyti profesiją.
Įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų taryba nepasiteisino ir 1968 m. prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo  ministerijos buvo įsteigta LSSR studentų sporto taryba. Ši taryba 1974 m. buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą, o 1977 m. vadovauti studentų sportui prie šios ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius. Jo darbuotojai vadovavo visam aukštųjų mokyklų kūno kultūros ir sporto darbui.
1959–1985 m. laikotarpio pabaigoje 12-os aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrose dirbo 217 dėstytojų. Tarp jų habilituotas daktaras, 43 daktarai ir docentai, du SSRS ir 18 LSSR nusipelniusių trenerių, keturi SSRS nusipelnę ir 49 SSRS sporto meistrai, keturi tarptautinės kategorijos teisėjai, veikė 33 sporto šakų sekcijos, kuriose treniravosi per 5840 studentų.
LSSR studentų sporto tarybos iniciatyva 1968 m. Vilniuje įvyko pirmosios Pabaltijo studentų sporto žaidynės, kurių programoje buvo penkios sporto šakos.
1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki Lietuvos studentai. Jie laimėjo vieną aukso ir vieną sidabro medalį.
1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 14 Lietuvos  studentų. Jie iškovojo šešis aukso, vieną sidabro ir tris bronzos medalius.
1982 m. įvyko 30-osios Lietuvos studentų žaidynės. Jose dalyvavo du SSRS nusipelnę sporto meistrai, 14 tarptautinės klasės ir 219 sporto meistrų.
1984 m. svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės. Jų programoje – 28 sporto šakos. Žaidynėse Lietuvos studentai iškovojo 121 medalį ir užėmė 6-ą vietą tarp kitų komandų.
Lietuvos studentų sporto sistema ir valdymas pertvarkos laikotarpiu keitėsi nedaug. Naują veiklą skatino ir 1988 m. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Lietuvos sporto organizavimas gerokai kito nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos valstybingumą. 1990 m. birželio mėn. jau buvo įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija.
Iškilmingai buvo paminėtas LSSR aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrų veiklos 40-metis. Nepaisant 1987 m. daugelio neigiamų sovietinės kūno kultūros pusių, pastebėtina nemaža teigiamų poslinkių, turėjusių įtakos Lietuvos sporto ir kūno kultūros laimėjimams. Per 40 metų laikotarpį olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, 17 iš jų tapo medalininkais, pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos – 50, universiadose – 27, SSRS čempionatuose – 156 medaliai. Penki studentai pagerino olimpinius, aštuoni – pasaulio, trys – Europos ir du – universiadų rekordus.
1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iš 26 Lietuvos atstovų 20 buvo studentai. Jie laimėjo šešis aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius.
Daug svarių pergalių Lietuvos studentai pasiekė pasaulio studentų žaidynėse – universiadose. Po Antrojo paulinio karo pasaulio studentų žaidynėse SSRS komandų sudėtyje lietuviai pirmą kartą dalyvavo 1949 m. Budapešte ir laimėjo penkis aukso medalius, 1951 m. Berlyne – du aukso, 1954 m. – Berlyne vieną aukso ir tris bronzos, 1957 m. Paryžiuje – vieną sidabro, 1965 m. Budapešte – vieną aukso ir du sidabro, 1970 m. Turine – vieną aukso, 1973 m. Maskvoje – du sidabro ir vieną bronzos, 1977 m. Sofijoje – vieną aukso ir keturis sidabro, 1981 m. Bukarešte – tris aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos, 1983 m. Edmontone – vieną aukso ir du sidabro, 1985 m. Kobėje – aštuonis aukso ir du sidabro, 1987 m. Zagrebe – Lietuvos futbolo komanda tapo čempione, 1989 m. Duisburge – penkis sidabro ir vieną bronzos medalius. 1945–1990 m. laikotarpiu Lietuvos studentai universiadose yra iškovoję 38 aukso, 23 sidabro ir šešis bronzos medalius.
Lietuvos studentų kūno kultūrai ir sportui 1990 m. atkūrus nepriklausomybę prasidėjo sunkus tarpsnis, kaip ir visam Lietuvos sportui. Nepriklausomybės aktas pareikalavo iš Lietuvos sporto organizatorių, vadovų ryžto naujai tvarkyti šalies sporto gyvenimą. Atkurtas Lietuvos valstybingumas vertė sporto vadovus nutraukti Lietuvos sportininkų dalyvavimą Sovietų Sąjungos čempionatuose ir SSRS rinktinėse.
Paskelbus nepriklausomybę, pasikeitė valstybinis sporto valdymas: vietoj buvusio Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. balandžio mėn. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas. Gegužės 24 d. jo generaliniu direktoriumi paskirtas Algirdas Raslanas. Pagrindinis departamento veiklos tikslas – bendrųjų sporto klausimų sprendimas ir tarptautinių ryšių plėtra.
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) kūrėsi sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu. Tada griuvo beveik visos struktūros (ne tik sporto). Naujos organizacijos kūrimas buvo sunkus. Ne visų Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubų pirmininkai, kūno kultūros katedrų vedėjai pradžioje tam pritarė. Buvo abejojančiųjų. Į pirmąjį  steigiamąjį LSSA susirinkimą atvyko tik penkių aukštųjų mokyklų atstovai. Teko šaukti antrąjį, kurio metu ir buvo įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija, patvirtinti jos įstatai, išrinktas vykdomasis komitetas. Pirmuoju LSSA prezidentu išrinktas LKKI katedros vedėjas docentas Česlovas Garbaliauskas, generaliniu sekretoriumi – Vaidotas Verba (LKKI). Nors buvo įkurta LSSA, tačiau šalies studentų sporto sąjūdyje vyravo dvivaldystė – kaip ir seniau, studentų sportą vis dar rėmė SSD „Žalgiris“. Tačiau pamažėl LSSA tvirtai ėmė vadovauti studentų sporto sąjūdžiui. Buvo sukurta ir patvirtinta LSSA emblema, LSSA talismanas – pelėdžiukas Žiniukas. Jo autorius – tautodailininkas R. Breskus iš Anykščių.
Anot FISU generalinio sekretoriaus Rocho Campanos, sportas kiekvienoje šalyje turi savo ypatumų. Tai lemia ekonominė, politinė, geografinė ir kt. šalies padėtis. Todėl tiesiogiai taikyti vienos šalies modelį kitai valstybei būtų neprotinga, reikia ieškoti racionalaus grūdo. Tai nuolat ir buvo daroma organizuojant mūsų šalies akademinio jaunimo sportą.
LSSA organizuoja daugiau kaip 20 sporto šakų šalies studentų čempionatus. Patys geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, pasaulio žiemos ir vasaros universitetų žaidynėse, pasaulio ir europos studentų čempionatuose. Lietuvos studentai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose turnyruose ir festivaliuose, organizuoja juos.
Be jokios abejonės, sporto varžybų sistema bus plečiama ir tobulinama. Tai visų pirma priklausys nuo sporto veiklos organizavimo pačioje aukštojoje mokykloje, jos sporto klubuose. Plėtoti šio lygio varžybų sistemą, mūsų manymu, yra daugiausia išteklių. Tačiau aukštosioms mokykloms būtina parama. Lietuvos studentų sporto asociacija tai puikiai suvokia ir koordinuoja visą savo veiklą kartu LTOK, įvairiomis federacijomis, Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, miestų sporto skyriais. Būtina toliau vykdyti mokslinius tyrimus, nagrinėjančius studentų sporto problemas. Darbai turėtų būti vykdomi dviem pagrindinėmis kryptimis: 1) nustatyti studentų poreikius ir pomėgius, optimatizuoti siūlomų priemonių (sporto šakų) skaičių ir kartu tobulinti visų pakopų sporto renginių sistemą; 2) toliau vykdyti tyrimus, nustatančius ir įvertinančius studentų fizinio ir funkcinio pajėgumo būklę.
1993 m. liepos 8 d. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo visose pasaulio universitetų žaidynėse (universiadose): žiemos: Zakopanėje (Lenkija); Chakoje (Ispanija); Muju Chonju (Pietų Korėja); Tatrų Poprade (Slovėnija); Zakopanėje (Lenkija); Tarvizijuje (Italija); Insbruke (Austrija); Turine (Italija); Trentine (Italija); Granadoje (Ispanija), Almatoje (Kazachstanas), Krasnojarske (Rusija) ir Leik Pleside (JAV); vasaros: Bafale (JAV); Fukuokoje (Japonija); Sicilijoje (Italija); Maljorkos Palmoje (Ispanija), Pekine (Kinija); Daegu (Pietų Korėja); Izmyre (Turkija); Bankoke (Tailandas); Šendžene (Kinija); Kazanėje (Rusija); Gvangdžiu (P.Korėja); Taipėjuje (Taivanas) ir Neapolyje (Italija). Taip pat buvo studentai dalyvavo FISU pasaulio čempionatuose. Pirmus svariausius laimėjimus tarptautinėse žaidynėse iškovojo mūsų dailiojo čiuožimo meistrai Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko, šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė. Tai universiados sidabro medaliai. Stalo tenisininkės Rūta Garkauskaitė ir Kristina Totilaitė Australijoje vykusiame pasaulio studentų stalo teniso čempionate taip pat pelnė sidabro medalius.
2007 m. Bankoko universiadoje pasipylė medaliai. Lengvaatletė Viktorija Žemaitytė ir Lietuvos studentų krepšinio rinktinė iškovojo universiados čempionų vardus, o lengvaatletė Audra Dagelytė, dziudo imtininkai Karolis Bauža ir Egidijus Žilinskas laimėjo bronzos medalius.
2009 m. Belgrado universiadoje Lietuvos studentai sportininkai iškovjo 3 medalius: sprinterė Lina Grinčikaitė-Samuolė (100 m. bėgimas) iškovojo aukso medalį, 100 m barjerinio bėgimo atstovė, LKKA studentė Sonata Tamošaitytė (Šilkauskė) iškovojo sidabro medalį, o plaukikas Giedrius Titenis (MRU) 200 m plaukimo krūtine iškovojo bronzos medalį.
2011 metų Šendženo (Kinija) universiada buvo kone sėkmingiausia per visą Lietuvos studentų sportą. Giedrius Titenis (MRU) plaukimo 100 m ir 200 m krūtine iškovojo du aukso medalius, Vilija Sereikaitė (VPU) du kart gerindama pasaulio universiados rekordus, treko asmeninėse 3 km persekiojimo lenktynėse iškovojo auksą, Vilma Rimšaitė (LKKA) BMX individualiose dviračių varžybose iškovojo aukso medalį, Eglė Zablockytė, Aušrinė Trebaitė (abi VPU), Aleksandra Sošenko (LKKA) komandinėse dviračių lenktynėse 30 km iškovojo taip pat aukso medalį. Sprinteris, LKKA studentas Rytis Sakalauskas tik per plauką nusileido Nigerijos sportininkui ir 100 m bėgimo rungtyje iškovojo sidabro medalį, taip pat sidabro medalius iškovojo lengvaatletės VU studentė Airinė Palšytė (šuolis į aukštį), LKKA studentė Viktorija Žemaitytė (septynkovė) ir LKKA studentė Zinaida Sendriūtė (diskas). Sunkiosios atletikos atstovas Aurimas Didžbalis (KU) iškovojo taip pat sidabro medalį. Bronzos medalius iškovojo trijų sporto šakų atstovai: ŠU studentas Tautvydas Biknius BMX dviračių klasėje, individualiose varžybose, sprinterė Lina Grinčikaitė-Samuolė (KU) ir vaikinų krepšinio komanda, kurią sudarė: Matas Sapiega, Edgaras Stanionis, Gediminas Orelik (KU), Marius Valukonis, Ernestas Ežerskis, Mindaugas Kupšas (VDU), Darius Gvezdauskas, Julius Jucikas (ŠU), Augustas Pečiukevičius, Gediminas Žylė, Mantas Kadzevičius (MRU), Osvaldas Matulionis (KU), vyr. treneris Vitoldas Masalskis, treneriai Rimvydas Samulėnas ir Mindaugas Brazys, kineziterapeutas Romas Petraitis.
2013 metų Kazanės universiadoje (Rusija) Lietuvos studentai iškovojo 11 medalių: 2 aukso medalius iškovojo Jegvenij Šuklin (MRU, baidarių-kanojų irklavimas, C-1 200 ir C-1 500 m), Ignas Navakauskas (MRU, baidarių-kanojų irklavimas, K-1 200), Saulius Ritter ir Rolandas Masčinskas (MRU, M2x irklavimas), Donata Vištartaitė-Karalienė (LSU) ir Milda Valčiukaitė (VU) W2x irklavimas, Mindaugas Griškonis (MRU, M1x irklavimas), Lina Grinčikaitė-Samuolė (LSU, 100 m bėgimas), Tada Tamašauskas (LEU, +91 kg. boksas), Eglė Balčiūnaitė (LSU, 800 m bėgimas), Žilvinas Zabarskas (LEU, Sambo), Žygimantas Sanulis (KU, sunkioji atletika).
2013 metų žiemos universiadoje Trentino mieste (Italija) greitojo čiuožimo atstovė LSU studentė Agnė Sereikaitė iškovojo bronzos medalį (500 m sprintas).
2015 metais Kvandžu (Kinija) vykusioje vasaros universiadoje Lietuvos studentai iškovojo 7 medalius. Aukso medalius iškovojo: Donata Vištartaitė-Karalienė (LSU) ir Milda Valčiukaitė (VU) W2x irklavimas, Saulius Ritter ir Rolandas Masčinskas (MRU, M2x irklavimas), Žygimantas Gališanskis (KTU, M1x irklavimas), Lina Šaltytė (LSU, W1x irklavimas), Airinė Palšytė (VU, lengvoji atletika, šuolis į aukštį). Sidabro medalį iškojo LSMU studentė, irkluotoja lengvo sv. kategorijoje Sonata Petrikaitė (Gelžinienė). Bronzos medalius iškovojo net trys sportininkai: Andrius Gudžius (LSU, lengvoji atletika, diskas), Karolis Bauža (KTU, dziudo, absol.sv.kat.) ir Santa Pakenytė (LSU, dziudo, +78kg.). 
2015 metų žiemos universiadoje Granados mieste (Ispanija) greitojo čiuožimo atstovė LSU studentė Agnė Sereikaitė iškovojo bronzos medalį (500 m sprintas).
2017 metų vasaros universiadoje Taipėjuje (Taivanas) Lietuvos studentai iškovojo septynis medalius: auksą po 10 metų pertraukos iškovojo vaikinų krepšinio komanda: Kristupas Žemaitis (LSU), Mindaugas Kačinas (JAV), Martinas Geben (JAV), Dovis Bičkauskis (MRU), Regimantas Miniotas, Justas Tamulis, Tomas Dimša, Paulius Danisevičius, Donatas Tarulis, Martynas Sajus (VDU), Ignas Vaitkus, Evaldas Šaulys (KU), vyr. treneris Tomas Masiulis, treneriai Evaldas Beržininkaitis ir Marius Tamolis, kineziterapeutas Romas Petraitis. Plaukikas Danas Rapšys (LEU) iškovojo net tris medalius plaukimo 200 m nugara ir laisvuoju stiliumi - du aukso medaliai, o 100 m plaukimo nugara - bronzos medalį. Dziudo sportininkė, LSU absolventė Santa Pakenytė, svorio kategorijoje +78 kg iškovojo sidabro medalį, o absol.sv.kat- bronzos medalį. Lengvosios atletikos atstovė, Vilniaus universiteto studentė Airinė Palšytė šuolio į aukštį rungtyje iškovojo bronzos medalį.
2019 metų vasaros universiadoje Naapolyje (Italija) Lietuvos studentai iškovojo keturis medalius: visus medalius iškovojo lengvosios atletikos sportininkai - ieties metikė, LSU studentė Liveta Jasiūnaitė - aukso medalį, Edis Matusevičius žaidynių metu iškovojo sidabro medalį, bet 2020 m. vasario mėnesį diskvalifikavus Moldavijos sportininką už dopingo vartojimą, auksas perduotas Lietuvos sportininkui Edžiui Matusevičiui. Šuolio į aukštį vaikinų tarpe LSU sportininkas Adrijus Glebauskas iškovojo trečiąją vietą, o Ieva Zarankaitė (studijuojanti JAV universitete) disko metimo varžybose pasipuošė bronzos medaliu. 
2023 metais pasaulio žiemos universitetų žaidynėse Leik Pleside (JAV) kalnų slidininikas, Andrej Drukarov, studijuojantis Šveicarijos universitete ir sportuojantis Italijoje, "Super G" ir slalomo rungčių dvikovėje iškovojo sidabro medalį.  
2023 metų pasaulio vasaros universitetų žaidynėse Čengdu mieste (Kinijoje) Lietuvos sportininkai iškovojo 12 medalių. Ieties metikas, LSU absolventas Edis Matusevičius iškovojo aukso medalį ir apgynė čempiono titulą. VDU studentė, plaukikė Kotryna Teterevkova iškovojo net tris aukso medalius ir įvykdė du Olimpinius normatyvus, VDU absolventas, irkluotojas (M1x) Povilas Stankūnas taip pat iškovojo aukso medalį. Moterų porinė dvivietė įgula (W2x) Ugnė Juzėnaitė (Kauno kolegija) ir Martyna KAzlauskaitė (VDU) iškovojo aukso medalį. Sidabro medaliais pasidabino: trišuolininkė, VU studentė Diana Zagainova, dešimtkovės atstovas, LSU studentas Edgaras Benkunskas, JAV studijuojantis plaukikas Tomas Navikonis, vyrų porinė dvivietė (m2x) Domantas Maročka (Ohajo univ, JAV) kartu su Mantu Juškevičiumi (VDU). Trečiąsias vietas iškovojo plaukikai: LSU studentas Andrius Šidlauskas ir JAV, Floridos universitetas studijuojantis Jokūbas Keblys.  
LSSA nuo 1993 m. yra Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU), o nuo 1999 m. – Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) narė. 2006 m. dvi Lietuvos studentų krepšinio komandos dalyvavo šeštajame Europos universitetų krepšinio čempionate Portugalijoje. Šiaulių universiteto krepšininkai iškovojo bronzos medalius, o Vytauto Didžiojo universiteto komandai atiteko čempionato auksas. 
Nuo 1998 m. šalies aukštųjų mokyklų studentai sportininkai dalyvauja SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse, 1999 m. jos buvo surengtos Lietuvoje, jose dalyvavo 1620 studentų iš septynių šalių. Žaidynės Lietuvoje organizuojamos kas ketverius metus (1999, 2003, 2007, 2011, 2015, 2019 ir 2024 m.) Kitos žaidynės Lietuvoje planuojamos organizuoti 2028 metais. 
Šalies kultūra ir gyvenimo lygis neabejotinai priklauso nuo jaunimo iniciatyvos ir statuso visuomenėje. Viena geriausių žmonių saviraiškos formų – dalyvavimas sporto veikloje. Sporto pasaulis, sporto inteligentija stokotų daugelio dalykų, jeigu nebūtų studentų, jų ugdančių pedagogų indėlio, liudijančio jaunystės veržlumą, drąsą, visuomenės brandą.