Autorė: Vlada Musvydaitė "Olimpinis dienoraštis"

Lietuvos vardas po truputį linksniuojamas Šenzene prasidėjusioje Universiadoje. Kaip sako Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas, to dar nebuvo, kad Pasaulio studentų žaidynėse per vieną dieną būtų iškovoti du aukso ir vienas bronzos medalis.

Dviratininkė Vilma Rimšaitė nesiskundė, kad kambaryje miegojo ne viena, o dar su dviem sportininkėmis. Be to, Universiados čempionei miegoti antrame lovos aukšte buvo savotiška atrakcija. Tiesa, Vilma pabrėžė, kad norint nusileisti į apačią, visuomet reikėdavo gerai apgalvoti, kuriuos daiktus pasiimti, kitaip tektų dar kartą lipti žemyn. Pašnekesys su Rimšaite – skyriuje „POKALBIAI SU SPORTININKAIS”.

Kitas dienos didvyris dviratininkas Tautvydas Biknius susirinkusius palaikyti lietuvius privertė dar labiau ploti. Sportininkas buvo vos per plauką nuo antrosios vietos. Tačiau bronzos medalis mūsiškiams prilygo auksui. Du kartus kilo Lietuvos trispalvė, o susirinkę žurnalistai negalėjo atsistebėti mūsų šalies atletais. Jie nustebo sužinoję, kad BMX dviračių rungtis nėra populiari Lietuvoje. Džiugu, kad oficialiame Universiados laikraščio viršelyje puikavosi Rimšaitės nuotrauka. Žurnalistus pakerėjo tai, kad dviratininkę treniruoja jos tėtis Albertas Rimša.

Nuotaiką dar labiau kėlė ir Lietuvos krepšininkų iškovota antroji pergalė. Šįkart mūsiškiai nugalėjo ukrainiečius. Tačiau garsiausiai Lietuvos vardas skambėjo Šenzeno baseine. Plaukikas Giedrius Titenis 200 metrų rungtyje krūtine kartu su Glennu Snydersu iš Naujosios Zelandijos iškovojo aukso medalius. Sportininkų laikas buvo vienodas. Prieš varžybas Titenis pokštavo: ,,Kaip man čia labiau plaukti finale: ar dėl pirmos vietos, ar laikui!”. Po finišo plaukikas labai dėkojo gausiai susirinkusiai lietuvių sportininkų palaikymo delegacijai. Pasak jo, toks palaikymas įkvepia. Tikiu, kad tai ne paskutinis Giedriaus medalis Šenzene.

O dar vienas medalis tiesiog nuplaukė... Kalnų dviratininkė Tatjana Kaliakina tik įžengusi iš lifto negalėjo sutramdyti ašarų (žiūrėkite nuotrauką). Ji net norėjo dviratį išmesti per balkoną. Tatjanai važiuojant 5,3 km kalnų kroso rungtyje buvo beveik garantuotas bronzos medalis. Tačiau iki distancijos pabaigos likus keturiems kilometrams sprogo dviračio padanga. Pakeisti jos nebuvo kaip, tad sportininkei teko pusantro kilometro eiti pėsčiomis stumiant dviratį, o likus kilometrui iki finišo techninis personalas pagaliau pakeitė ratą. ,,Tiesiog sukaupiau visai jėgas ir su ašarom nutariau garbingai užbaigti distanciją, vis dėlto ketvirta vieta. Jau pamačiusi, kad mano dviračio numeris ketvirtas, nieko gero nelaukiau. Šis skaičius man neša nelaimę”, – guodėsi dviratininkė. Liūdna, nes prieš sprogstant padangai Tatjana net trimis minutėmis buvo aplenkusi važiuojančią ketvirtąją dviratininkę.

Kaip sakoma, kai užsidaro vienos durys, atsidaro kitos, bet kartais mes pernelyg ilgai apgailestaudami žiūrime į užsivėrusias duris ir visai nepastebime tų, kurios atsidarė. Šį posakį galiu pritaikyti sau. Aš nestartuosiu Universiadoje.

Beje, žaidynių atidarymo ceremonija buvo fantastiška. Iki šiol neblėsta įspūdis...:-)