Pasibaigus mokslo metams, pasibaigia ir studentų sportinis sezonas, kuris buvo labai intensyvus. Studentai varžėsi 10 sporto šakų čempionatuose, dalyvavo SELL žaidynese, kurios vyko Lietuvoje, savo čempionus išsiaiškino studentų krepšinio, futbolo ir tinklinio lygos. Vos pasibaigus paskutiniam Lietuvoje vykstančiam čempionatui, prasideda ir tarptautinių renginių maratonas į kuriuos šisi metais bus deleguojama rekordiškas studentų sportininkų skaičius dėl pastovaus ir nuoseklaus finansavimo.
Vieni darbai veja kitus, o pasibaigus sportiniam sezonui Lietuvoje apie studentų sportą pakalbinome Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidetę Indrę Čelkienę, kuri apžvelgė nuveiktus darbus, papasakojo apie vasaros planus ir kylančias grėsmes studentų sportui.
- Prabėgo intensyviausia sportinio sezono dalis, ar pavyko įgyvendinti visus išsikeltus tikslus?
- Dėliojant kiekvienų metų kalendorių yra atsižvelgiama į praėjusių metų rezultatus, federacijų kalendorių, aukštųjų mokyklų sporto bazių užimtumą. Kadangi šiemet Lietuvoje vyko SELL studentų žaidynės, tad buvo vykdoma mažiau Lietuvos studentų čempionatų ir nedubliuojami renginiai. Šiais mokslo metais organizavome 10 Lietuvos studentų čempionatų, studentų futbolo, krepšinio ir tinklinio lygų čempionatus.
Dėl mažėjančio dalyvių skaičiaus teko atsisakyti keleto čempionatų, bet galime pasidžiaugti tuo, kad bendradarbiaudami su Lietuvos laipiojimo sporto federacija į renginių programą įtraukėme naują – laipiojimo sporto čempionatą.
Kadangi laikas nestovi vietoje, viskas keičiasi, keičiamės ir mes kartu ieškodami naujų sporto šakų, kurios šiai dienai būtų aktualios ir pritrauktų didesnį sportuojančių skaičių.
Maloniai pradžiugino Lietuvos studentų sambo, fechtavimosi, teniso čempionatai, kuriuose matomas padidėjęs ne tik dalyvių skaičius, bet ir dalyvaujančių aukštųjų mokyklų skaičius. Lietuvos studentų graikų – romėnų imtynių čempionate dalyvavo geriausi Lietuvos rinktinę atstovaujantys studentai sportininkai. Visi renginiai įvyko pagal planą, tad tuo ir pasidžiaukime.
- Kaip vertinate įvykusias SELL žaidynes? Kaip jos atrodė lyginant su kitose šalyse vykusiomis žaidynėmis?
- Gegužės 16–19 d. į Kauną po penkerių metų pertraukos grįžo didžiausias studentų sporto renginys – SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) studentų sporto žaidynės. Jose sportininkai iš 10 šalių ir 36 aukštųjų mokyklų varžėsi dėl 14 sporto šakų čempionų titulų. Lietuvos sportininkams tai buvo atranka į Europos universitetų žaidynės, o vienas iš atrankos kriterijų dėl patekimo į FISU pasaulio studentų čempionatų rinktines – dalyvauti šiose žaidynėse. Galbūt tai ir lėmė, kad daugiau nei 900 studentų sportininkų dalyvavo iš Lietuvos, 400 – iš kitų šalių. Tad viso žaidynėse dalyvavo daugiau kaip 1300 dalyvių, praėjusiais metais Estijoje beveik 900. Sunku vertinti žaidynes kai esi organizatorius, tikriausiai reiktų klausti studentų sportininkų kurie dalyvavo. Nemažai iššūkių, bemiegių naktų, jaudulio ar viskas bus gerai, ar viskas padaryta, gal dar kažko trūksta, to laiko visad bus mažai.
Ačiū Kauno technologijos, Lietuvos sporto ir Vytauto Didžiojo universitetų sporto centrams, jų darbuotojams bei rektoriams už galimybę naudotis sporto bazėmis, pagalba ruošiantis bei organizuojant žaidynes. Tikriausiai daugiausia pagyrų susilaukė VDU sporto kompleksas, kuriame organizavome beveik puse sporto varžybų ir finalines varžybas bei uždarymą, kuriame apsilankė J.E. Lietuvos Respublikos Prezidentas ir VDU garbės daktaras Valdas Adamkus.
- Organizuojant tokio dydžio renginį visada susiduriama su iššūkiais. Kas buvo sunkiausia jį organizuojant ir kokių pamokų išmokta?
- Norėjosi, kad dauguma sporto šakų būtų kuo arčiau viena kitos, kad studentai galėtų palaikyti ir stebėti vieni kitų varžybas, taip kaip vyko Latvijoje ir Estijoje, tada jaučiasi žaidynių dvasia. Tai pavyko iš dalies įgyvendinti. VDU sporto komplekse vyko didžioji dalis visų varžybų bei komandinių sporto šakų finalinės rungtynės. Visa kita vyko Kaune, tai toks atstumas truputį apsunkino srautus. KTU sporto bazėje organizavome stalo teniso varžybas, tad teko gerai pasukti galvą iš kur gauti reikalingą inventorių, lengvoji atletika likus savaitei iki varžybų perkelta iš Kauno į Birštoną, 2 maitinimo vietos, tad teko taip pat gerai apskaičiuoti srautus. Pamoka dar kartą tik pasitvirtino, kad visiems geras nebūsi ir neįtiksi, kuo daugiau rankų visada geriau, tad labai svarbu suburti gerą komandą ir savanorius.
- Kaip vertinate pasibaigusius studentų krepšinio, futbolo ir tinklinio lygų sezonus. Kas šiais metais nustebino ir kur šios lygos galėtų dar paaugti?
- Džiaugiamės studentų krepšinio lyga, kuri šiais metais tikrai suorganizavo intriguojantį sezoną, kurio metu vyko atkaklios kovos, o finalas buvo organizuojamas Klaipėdos Švyturio arenoje bei transliuojamas tiesiogiai, kur VDU vaikinų krepšinio komanda tapo čempionais.
Studentų futbolo lyga organizavo ir merginų salės futbolo turnyrą, tad nelieka pamirštos ir merginos, o VU vaikinų komanda trečią kartą tapo studentų futbolo lygos čempionais. Gal pasitempti reiktų NSTL, nes šiais metais dalyvavo tik 4 vaikinų tinklinio komandos, bet kaip kalbėjome posėdžio metu, reikia ieškoti alternatyvų, kaip pritraukti daugiau komandų, nes tikrai tinklinis išgyvena ne pačius geriausius laikus, ne tik studentų mastu bet ir Lietuvos.
- Birželio 15 d. įvyko paskutinis studentų čempionatas, o liepos 4 d. jau prasideda pirmasis tarptautinis čempionatas. Nusimato darbinga vasara?
- Studentų sezoną užbaigėme irklavimo čempionatu, o tarptautinį pradėsime taip pat irklavimo čempionatu. Vasara tikrai nusimato darbinga, nes pagaliau turime ir galime pačius geriausius sportininkus, federacijų ir universitetų pagalba išsiųsti į studentų pasaulio čempionatus. Ilgą laiką sportininkai vykdavo federacijų arba nuosavomis, rėmėjų lėšomis, o dabar ir mes galime prisidėti prie sportininkų meistriškumo augimo. Po FISU pasaulio studentų irklavimo čempionato laukia FISU pasaulio jėgos trikovės čempionatas Tartu mieste, rugpjūčio mėnesį orientavimosi, baidarių-kanojų čempionatai, rugsėjo laipiojimo sporto ir paplūdimio tinklinio čempionatai. Taip pat liepos 12 – 24 Vengrijoje vyks ir Europos universitetų žaidynės, kuriose dalyvaus universitetų studentai sportininkai.
Svarbu paminėti, kad Lietuvos studentų sporto asociacija, kartu su partneriais rugpjūčio 21-25 d. Lietuvoje organizuoja FISU pasaulio studentų šiuolaikinės penkiakovės čempionatą. Planuojama, kad jame dalyvaus daugiau kaip 100 studentų iš trijų kontinentų ir daugiau kaip 18 šalių. Taip pat svarbu, kad pirmą kartą šis čempionatas organizuojamas nauju formatu, ne tradiciškai kaip įprastas penkiakovei iš 5 disciplinų, o iš 3: bėgimas su šaudymu ir kliūtinis bėgimas. Tikimės, kad toks varžybų formatas yra palankesnis prisijungti ir kitiems dalyviams.
- Kas įtakojo tokį gausų, lyginant su praėjusiais metais, čempionatų skaičių ir dalyvavimą juose?
- Dėka LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kuri supranta studentų judėjimo vertę Lietuvai, ir palaiko mūsų judėjimą aukšto meistriškumo sporte, galime organizuoti ne tik Lietuvos studentų čempionatus, lygas, SELL studentų sporto žaidynes, bet ir dalyvauti svarbiausiose 2024 m. studentų sporto varžybose – Europos universitetų žaidynėse ir FISU pasaulio studentų čempionatuose.
- Kaip sekasi formuoti Lietuvos studentų rinktinę Europos universitetų žaidynėms? Kokie tikslai keliami jose dalyvausiantiems sportininkams?
- Studentų rinktines formuoja patys universitetai, kadangi tai universitetų žaidynės. SELL studentų žaidynių nugalėtojai šiais metai įgijo teisę dalyvauti žaidynėse, krepšinio nugalėtojai paaiškėjo LSKL sezono metu, tais metais kai nėra SELL žaidynių komandos atrenkamos Lietuvos studentų čempionatų metu. Dalyvavimas Lietuvos studentų čempionatuose, SELL studentų žaidynėse yra vieni iš atrankos kriterijų pagal kuriuos sprendžiamas sportininko dalyvavimas tolimesniuose tarptautiniuose renginiuose, tad mums labai svarbu, kad stipriausia šalies sportininkai dalyvautų.
- Prasidedant sportiniam sezonui atrodė, kad artėjančios SELL žaidynės, po ilgo laiko Lietuvoje vyksiantis tarptautinis studentų čempionatas, Europos žaidynės ir krūva čempionatų užsienyje bus atspirties taškas vystantis studentų sportui, bet šiandienos iššūkiai atrodo dar didesni? Ar Lietuvos politikų užmačios nesustabdys tvirtai ant bėgių pastatyto traukinio?
- Pasirodo visiems vietos po saule nepakanka, kažkam atrodo, kad studentų sportas tai tik fizinis aktyvumas. Nesuprantame kaip skirtingų sportininkų, olimpiečių, rinktinių narių pasiekimai Universiadoje, Pasaulio ir Europos čempionatuose gali būti traktuojami kitaip nei aukštas sportinis meistriškumas? Atliepdami Valstybės lūkesčius nuoširdžiai dirbame ir didžiuojamės, nes praeitų metų studentų sporto rezultatai per 30 metų yra geriausi. Pasaulio žiemos studentų universiadoje iškovotas sidabro medalis, o vasaros universiadoje iškovota 13 medalių. Pasaulio ir Europos studentų čempionatuose 2023 metais iškovoti 7 medaliai. Džiugu, kad yra sporto organizacijų ir politikų, kurie ne tik palaiko studentų judėjimą, bet ir atsiradus progai gina mūsų sportinę bendruomenę, taip pat palaiko mūsų organizuojamas veiklas bei dalyvavimą tarptautinėse arenose. Tikimės, kad kasmet nereikės apginti savo nuomonę, kuri jau buvo išsakyta ir išdiskutuota prieš kelerius metus. Studentų sporto judėjimas, kaip ir kiti aukšto meistriškumo sporto judėjimai, turi aiškią sistemą, atranką į formuojamas studentų rinktines. Studentų sportas yra aukšto meistriškumo sporto dalis. Pažymėtina, kad Universiadoje galima įvykdyti olimpinį normatyvą ir iškovoti kelialapį į olimpines žaidynes – pvz.: 2023 metais olimpinį kelialapį dvejose distancijose iškovojo plaukikė Kotryna Teterevkova. Dabartinis finansavimo modelis mus tenkina ir norėtųsi, kad šie traukinio bėgiai nesubyrėtų, nes jokio kito finansavimo modelio nėra ir negalėtų būti.
- Koks jausmas pažvelgus į Lietuvos sportininkus, kurie dalyvaus Paryžiaus Olimpinėse žaidynėse ir matant ten tiek studentų, kurie dar neseniai varžėsi atstovaudami savo universitetus?
- Tas jausmas neapsakomas žodžiais. Studentų sportas ir yra ta terpė kur jaunas sportininkas gali parodyti save ir užsigrūdinti ateities pasiekimams. Matom ir girdim kiek sportininkai atiduoda jėgų treniruotėse ir varžybose atstovaudami savo universitetą, o nugalėjus visada sportininko pečius papuošia trispalvė. Todėl didžiuojamės matydami Olimpinėse žaidynėse tiek sportininkų iš studentų sporto ir tikime, kad jie ir toliau garsins Lietuvos vardą.
- Ko galėtumėte palinkėti sportuojantiems studentams ir juos ugdantiems universitetams šią darbingą vasarą?
- Kad svajonės taptų realybe. O universitetams didesnio dėmesio studentui sportininkui, kuris savo pasiekimais garsina Amla Mater, kurie yra geriausi tiek sporto šakos, tiek universiteto ambasadoriai.
Darbo laikas: I-V 8:00-17:00