Iki 2025 m. Rhine-Ruhr Pasaulio universitetų žaidynių liko mažiau nei 100-tas dienų.

Liepos 16-27 dienomis vyksiantis renginys sutrauks tūkstančius sportuojančių studentų, kurie varžysis 18-je sporto šakų 5-se Vokietijos miestuose.

Neseniai Diuseldorfe rinkosi daugiau nei 50-ties valstybių delegacijų vadovai į tokiems renginiams tradicinį delegacijų vadovų susitikimą, kurio metu organizatoriai pristatė kaip yra pasiruošę žaidynėms, kokie logistiniai sprendimai yra priimti ir kaip atrodys atidarymo ir uždarymo ceremonijos. Be to, buvo ištraukti komandinių sporto šakų grupių burtai.

Mūsų šaliai atstovavo Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentė Indrė Čelkienė, kuri ir papasakojo kaip Vokietija pasirengusi žaidynėms, kuo šios žaidynės bus išskirtinės ir pristatė viziją kaip atrodys šių metų Lietuvos delegacija žaidynėse.

- Ar pasiruošusi Vokietija Pasaulio universitetų vasaros žaidynėms?

- Po delegacijų vadovų susitikimo ir vizitų bazėse matome, kad tikrai žaidynėms yra pasirengta. Organizatoriams padeda ir tai, kad jie sporto bazes ne stato nuo pamatų, o renovuoja jau esamas ir pritaiko jas ne tik žaidynėms, bet vėliau ir visuomenės reikmėms. Šių žaidynių varomoji jėga ir yra tvarumas, vokiečiai stengiasi kuo mažiau naudoti energijos, viską daryti atsinaujinančiomis medžiagomis bei naudoti išteklius kuriuos turi. Visos bazės jau yra įrengtos, vienintelė sporto šaka, kuri turės laikiną statinį, bus 3x3 krepšinis.

Šios žaidynės išsiskiria dar ir tuo, kad apgyvendinami sportininkai bus ne sportininkų miestelyje, o viešbučiuose. Toks pricipas buvo išbandytas keliose žiemos žaidynėse, tačiau ten sportininkų dalyvauja mažiau, bus matyt, kaip su šiuo iššūkiu susidoros organizatoriai, nes vasaros žaidynės sutraukia daug didesnį sportininkų skaičių.

- Kokių sporto šakų bazes pavyko aplankyti?

- Buvome lengvosios atletikos stadione. Stadionas, kaip juokavome, niekur ir niekame. Mažas miestelis ir stadionas, kuris renovuotas, sutvarkytas ir viskas su juo tikrai gerai. Taip pat buvome kur vyks šaudymas iš lanko, vienoje iš krepšinio arenų. Teko lankytis ir vienoje iš didesnių bazių, kur vyks daugiau nei viena sporto šaka. Eseno mieste esančioje bazėje vyks dziudo, gimnastika, krepšinio finalinės kovos. Aplankėme irklavimo kanalą, apžiūrėjome kur vyks vandensvydis. Irklavimo kanalo finišo bokštelis dar yra renovuojamas, ten labai didelis projektas, organizatoriai patikino, kad spės viską sutvarkyti iki žaidynių pradžios. Irkluotojams sąlygos bus vienos iš geriausių.

- Kokius matote didžiausius iššūkius dalyviams?

- Kaip jau minėjau, dėl naujos apgyvendinimo tvarkos, su iššūkiais susidurs visi. Pietūs ir vakarienė bus patiekiama sporto bazėje, o pusryčiai viešbučiuose, tai su keliavimu pavalgyti ir grįžimu bus reikalų. Sportininkų laisvalaikio zonos, aptarnaujančio personalo kabinetai, ledo vonios, skalbykla ir visa kita bus sporto bazėse, tai didelė tikimybė, kad sportininkai grįš tik permiegoti į viešbutį, o visą dieną praleis sporto bazėje. Tai bus tikrai nepatogu.

- Koks bus didžiausias išskirtinumas šių žaidynių?

- Organizatoriai labai stipriai akcentuoja tvarumo temą. Todėl jie pasirinko organizuoti žaidynes keliuose miestuose. Tam, kad po žaidynių sporto bazės atitektų visuomenei ir pagerintų jų gyvenimo kokybę. Kol buvome delegacijų vadovų susitikime nemačiau nieko atspausdinto, taip bus ir per žaidynes. Nieko nebus ant lapų, viskas per QR kodus. Visa informacija mobiliojoje programėlėje ir panašiai.

Kas buvo tokiose žaidynėse supras, kad vienas didesnių išskirtinumų šių žaidynių, kad akreditacijos centras bus įsikūręs oro uoste. Tai patogiausia bus atvykstantiems lėktuvais, o kas atvyks traukiniais, autobusais ar nuosavais automobiliais, vistiek teks atvykti į oro uostą, akredituotis ir tik tada vykti į sporto šakų vietas.

- Kaip sekasi dėlioti Lietuvos delegacijos kontūrus šioms žaidynėms?

- Žaidynės vyks Europoje, tai patogu sportininkams, nereikės varginančių kelionių ir aklimatizacijos, todėl jaučiame padidėjusį susidomėjimą iš sportininkų ir jiems atstovaujančių federacijų pusės. Mes labai džiaugiamės nuosekliu studentų sporto finansavimu, tas pastovumas leidžia planuotis ir sportininkai jau įprato tiek dalyvauti Lietuvos čempionatuose, tiek į savo grafikus įsitraukia dalyvavimą Pasaulio universitetų žaidynėse. Tai padeda pritraukti stipriausius ir aukščiausio meistriškumo sportininkus. Kylant susidomėjimui, susiduriame ir su problema, kad negalime išvežti visų norinčių, todėl keliami gan dideli reikalavimai sportininkams. Turime kelis sportininkus, kurie išreiškė norą vykti į žaidynes už savo pinigus, moterų krepšinio komanda Lietuvos krepšinio federacijos iniciatyva dalyvaus savomis lėšomis. Labai gaila, kad šiais metais plaukimo varžybos yra atskirtos ir vyks toli nuo pagrindinių žaidynių vietos. Gausis toks kaip ir atskiras čempionatas. Tai be plaukimo rinktinės, žaidynėse bus žinoma lengvoji atletika, trijulių krepšinio vyrų komanda, vyrų ir moterų didžiojo krepšinio rinktinės, turėsime vieną atstovą šuolio į vandenį rungtyje, važiuoja trys fechtavimo merginos, meninės gimnastikos viena mergina, dziudo komanda, paplūdimio vaikinų ir merginų komandos ir irklavimas. Labai džiugu dėl didelės sporto šakų variacijos, bendraujam su sporto šakų federacijomis, kad atsirinktumėme stipriausius sportininkus.

- Kokio dydžio planuojama delegacija?

- Apie 70 sportininkų. Tikrai didelė delegacija, seniai tokios didelės neturėjome. Bet kaip ir minėjau, nuoseklus ir pastovus finansavimas leidžia sudaryti sąlygas išvykti ir tuo didžiuojamės ir džiaugiamės. Šiais metais labai tikimės, kad krepšinyje pagaliau pavyks nutraukti medalių badą ir bus iškovotas medalis.

- Iki Pasaulio universitetų žaidynių likus mažiau nei 100-tui dienų dar laukia labai daug darbo ne tik formuojant delegaciją, bet ir arčiau namų. Artėja SELL žaidynės, kaip sekasi joms ruoštis?

- Būkime atviri, sekasi sudėtingai. Pernai žaidynės vyko pas mus, Kaune, mes jas organizavom ir dabar likus mažiau nei mėnesiui, kartais sunku suvokti, kad gali būti tiek daug klausimų apie žaidynes ir tiek mažai atsakymų. Mes suprantame ir norime visiems dalyviams ir atsakingiems žmonėms universitetuose priminti, kad tiek žaidynių organizavimas, tiek visas studentų sportas atiduotas studentų atstovybėms į rankas ir jauniems žmonėms sudėtinga suvaldyti tokį renginį, bet tikimės, kad viskas praeis sklandžiai ir lietuviai kaip visada šiose žaidynėse dominuos.

- Be universitetų žaidynių, šiais metais Lietuvos studentai šturmuos ir atskirų sporto šakų Europos čempionatus. Gal galite apie juos trumpai papasakoti?

- Jau antri metai, kai turime galimybę sportininkus deleguoti į EUSA (Europos universitetų sporto asociacija) organizuojamus Europos čempionatus ir FISU (Tarptautinė universitetų sporto federacija) organizuojamus pasaulio čempionatus. Kadangi šiais metais vyksta pasaulio universitetų žaidynės, tai pasaulio čempionatai atskiroms sporto šakoms nevyks. Todėl bus vykdomi Europos universitetų čempionatai, kur dalyvaus ir mūsų sportininkai. Čempionatų tikrai nemažai, todėl nuoširdžiai džiaugiuosi, kad turime galimybę deleguoti sportininkus, kurie garsina mūsų šalies ir universiteto vardą tarptautiniuose renginiuose. Taip pat tai ir pačiam sportininkui galimybė save išbandyti tarptautinėse varžybose.

Šiais metais Lietuvos studentai dalyvaus šiuose Europos čempionatuose:

-          Europos universitetų badminton čempionatas (Ispanija) – birželio 22-28 d.

-          Europos universitetų krepšinio čempionatas (Italija) – liepos 6-13 d.

-          Europos universitetų paplūdimio tinklinio čempionatas (Ispanija) liepos 14-19 d.

-          Europos universitetų orientavimosi sporto čempionatas (Lenkija) – liepos 24-27 d.

-          Europos universitetų  teniso čempionatas (Portugalija) – liepos 28 - rugpjūčio 3 d.

-          Europos universitetų 3x3 krepšinio čempionatas (Italija) – rugpjūčio 1-5 d.

-          Europos universitetų stalo teniso čempionatas (Turkija) – rugsėjo 11-16 d.

-          Europos universitetų šachmatų čempionatas (Armėnija) – rugsėjo 16-20 d.

-          Europos universitetų irklavimo čempionatas (Lenkija) – rugsėjo 18-21 d.