Vilniaus universiteto (VU) krepšininkai į antrąsias Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) pusfinalio rungtynes prieš Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) krepšininkus atvyko turėdami 4 taškų deficitą. Rungtynės vyko VDU aikštelėje, o šeimininkai jau 10 metų dominavo lygoje ir kasmet keldavo nugalėtojų taurę. Atrodė viskas susidėliojo taip, kad VU krepšininkai antrą kartą iš eilės į LSKL finalą nepateks.

Bet taip negalvojo 38 min. antrose pusfinalio rungtynėse aikštelėje praleidęs Nojus Kulieša, kuris sumetė 23 taškus, surinko 28 naudingumo balus ir kartu su visa komanda perrašė studentų lygos istoriją patekdami į finalą ir eliminuodami iš jo VDU krepšininkus. 

"Nuo pat serijos pradžios kartojau komandai, jog nebijotų laimėti ir pasitikėtų savimi" - po serijos sakė N. Kulieša, kuris į studentų krepšinį atėjo nieko apie LSKL lygą nežinojęs, tik girdėjęs, kad tokia egzistuoja.

Pirmoje savo kaip studento treniruotėje iš trenerio išgirdo, kad jie čia susirinko tam, kad kažką visi kartu nuveiktų. O jau po pirmo sezono N. Kulieša buvo pakviestas į Lietuvos studentų krepšinio rinktinę, kuri vasarą iškovojo bronzos medalius Rhine-Ruhr Pasaulio universitetų žaidynėse.  

Apie pirmus žingsnius studentų krepšinyje, atstovavimą Lietuvos studentų krepšinio rinktinei ir istorinę pusfinalio seriją pokalbis su N. Kulieša. 

- Kaip prisimeni savo pradžią studentų krepšinyje? 

- Labai gerai įsiminė pirmoji treniruotė su VU, nežinojau ko tikėtis, vos kelis žaidėjus pats pažinojau, bet treneris gražiai pristatė komandai, kalbėjo, jog visi kartu bandysime kažką pasiekti.

- Vilniaus universiteto komanda žaidžia Lietuvos studentų krepšinio lygoje. Ką apie žinojai prieš pradėdamas žaisti už VU?

- Žinojau, kad tik egzistuoja, bet nežinojau nei kas žaidžia nei kokie universitetai atstovauja (juokiasi). 

- Kaip sekėsi pirmas sezonas? 

- Sekėsi tikrai neblogai, jaučiau didelį pasitikėjimą iš trenerio, leisdavo daug žaisti su kamuoliu. Patekome į LSKL finalą, o tai tikrai geras pasiekimas. Studentų lyga puiki vieta pasivaržyti skirtingų universitetų krepšininkams. 

- Vasara atstovavai ne tik universitetą, bet gynei Lietuvos vardą žaisdamas už Lietuvos studentų rinktinę. Kaip sužinojai, kad esi kviečiamas ir kokia patirtis buvo atstovauti rinktinę?

- Patirtis tikrai viena įsimintiniausių gyvenime, turėjom puikų kolektyvą. Patiko, tas atsakomybės jausmas, nes kiekvieną kartą vilkėdamas rinktinės marškinėlius jausdavaisi, jog atstovauji kažkam daugiau nei sau ar savo komandai. Su manim susisiekė komandos treneris Mindaugas Lukošius, paklausė ar norėčiau dalyvauti ir ar nebūsiu niekur išvykęs. Daug negalvojau, vasara buvo laisva, tai iškart sutikau atstovauti Lietuvos studentų krepšinio rinktinę.

- Ką žinojai apie Pasaulio universitetų žaidynes?

- Man viską apie universiadą papasakojo Dominykas Stenionis, jis dalyvavo 2023 m. universiadoje Kinijoje. Tai prieš vykstant buvo viskas daugiau mažiau aišku. 

- Papasakok kaip atrodė viskas atvykus į žaidynes? Ar pateisino lūkesčius?

- Tik atvykus, visi nekantriai laukėm atidarymo ceremonijos, kuri tikrai pateisino lūkesčius. Visur matai plazdančias vėliavas, skirtingų šalių atletus, tikrai jautėsi šventinės nuotaikos. Galbūt, kažkiek liūdna, jog nebuvo studentų olimpinio kaimelio, bet maitinimas ir apgyvendinimas atitiko tai ko reikia sportininkams. Taip pat, pasigedau gal fanų gausos grupių varžybose, Dominykas prižadėjo pilnas sales (juokiasi). Bet viską pataisė pusfinalio ir mažojo finalo rungtynės.

- Žaidynių scenarijus buvo kaip iš knygos, pusfinalyje nusileidot amerikiečiams, kurie buvo favoritai, bet dėl trečios vietos įveikėt šeimininkus sausakimšoje arenoje. Kas labiausiai įsiminė iš tų dviejų rungtynių?

- Amerika yra Amerika, bet matėme ir žinojome, jog jie tikrai yra įveikiami. Nežinau, galbūt pritrūko šiek tiek sėkmės, nes vienu metu atrodė, kad  jau turime juos kišenėje. Prisimenu, jog visa arena buvo už mus. Kova dėl trečios vietos buvo visiškai kitokia – daugiau emocijų nei taktikos. Žaisti prieš šeimininkus pilnutėlėje arenoje buvo iššūkis, bet tuo pačiu metu ir malonumas. Pamenu, jog gerai pradėjome rungtynės ir daugiau nebežiūrėjome atgal. Bronzos medalis buvo tikrai saldus.

- Treneris Lukošius po medalių įteikimo ceremonijos prieš einant švęsti medalius visus sustabdė ir su komanda atliko Lietuvos himną. Kaip prisimeni šį epizodą?

- Labiausiai įsiminė tas bendrumo jausmas. Stovėjom apsikabinę, pavargę, bet be galo laimingi. Nebebuvo nei varžovų, nei spaudimo, tik mes ir tas momentas.

- Trenerio Lukošiaus sūnus turėjo sąsajų su Vokietija ir net svarstė galimybę atstovauti tos šalies rinktinę. Jūs žaidėte Vokietijoje ir nugalėjote vokiečius. Ar buvo ženklų, kad treneriui tos rungtynės buvo išskirtinės?

- Gal ir galėjo būti, bet bent aš asmeniškai nepastebėjau. Mačiau, tik tai, jog treneris darys bet ką, kad tas rungtynes laimėtume.

- Grįžkime į šių metų sezoną. Su kokiu nusiteikimu ėjote į antras pusfinalio rungtynes, kurios vyko VDU aikštelėje?

- Po pirmų rungtynių, kai pralaimėjome keturiais taškais namie, jau buvome patenkinti, nes supratome, jog tikrai turime šansų Kaune. Nuo pat serijos pradžios kartojau komandai, jog nebijotų laimėti ir pasitikėtų savimi. Belieka nukelti kepurę prieš komandą ir trenerį. Jautėsi kiekvieno žaidėjo pastangos bei indėlis. Pasiekėme saldų revanšą už praeitų metų finalą, bet darbas dar tikrai nėra baigtas.

- Kokių rungtynių tikiesi finale? Kuo stiprūs Klaipėdos universiteto krepšininkai ir kuo pasižymi šių metų VU komanda?

- Tikiuosi, intensyvaus bei dramatiško finalo. Klaipėdos universitete žaidžia nemažai žaidėjų iš Nacionalinės lygos. Todėl, manau turi tikrai neblogą ryšį tarpusavy. Žaidžia greitą krepšinį, negalėsime daryti daug klaidų. VU komanda šiemet yra su išreikštom rolėm, visi žino savo stipriausias bei silpniausias puses ir tuo naudojasi. Taip pat, komandos chemija turbūt aukščiausiame lygyje, kiekvienas varžybas griūnam, krentam, kovojam dėl viens kito. Tapome viena didelė šeima.

- Kovo 28 d. su Panevėžio "Lietkabeliu" žaisite Klaipėdoje. Gal komandos draugus pakviesi pasilikt Klaipėdoje ir pažiūrėti finalą? 

- Kovo 30 d. turime treniruotę, nemanau kad vyr. treneris išleis (juokiasi).