Stojusi prie LSSA vairo Indrė Čelkienė pakeitė ilgametį šios organizacijos prezidentą Česlovą Garbaliauską.

„Siekiu tęsti pradėtus darbus, noriu, kad Lietuvos studentų sportas būtų labiau matomas ir vertinamas valstybės institucijose, pačiuose universitetuose, žinomas pasaulio studentų sporto organizacijose“, – sako I.Čelkienė, asociacijai vadovaujanti nuo praėjusių metų lapkričio.

- LSSA nesate naujokė, daug metų dirbote generaline sekretore, todėl pažindintis nuo nulio su studentų sportu nereikia. Kokių naujovių norite įgyvendinti?

- Nesu naujokė šioje veikloje, turiu pakankamai įgūdžių, žinių, todėl naujų iššūkių nebijau. Gana stipriai jaučiuosi tarptautiniame lygmenyje, glaudžiai bendradarbiauju ir turiu stiprų Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) ir Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU) palaikymą, jau ne vienus metus esu šių organizacijų tarptautinių kontrolės komisijų narė. Ši tarptautinė patirtis leidžia įgyti ir keistis žiniomis su kitomis studentų sporto organizacijomis. Mano siekis – išanalizuoti ir optimizuoti buvusias veiklas, įvertinti jų reikalingumą, ištirti esamą sporto šakų populiarumą ir poreikį, įtraukti naujų sporto veiklų. Turiu ambicijų suorganizuoti ne vieną Europos ir pasaulio studentų čempionatą, taip būtume tvirtesni ir labiau matomi ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulis plačiau išgirstų apie mūsų šalį. Vienintelį kartą Lietuvoje vykęs FISU renginys – 2006 m. Trakuose suorganizuotas pasaulio studentų irklavimo čempionatas. Ateityje turėtų daugėti tarptautinių studentų sporto renginių Lietuvoje. Norėtume, kad studentų rinktinės – universitetų, šalies – dalyvautų Europos ir pasaulio studentų čempionatuose, nes iki šiol tam lėšų nepakanka.

- Ar jūs pati irgi sportavote?

- Sportas man nesvetimas nuo mažų dienų. Mokykloje lankiau gimnastiką, plaukimą, išbandžiau ir orientavimosi sportą, stalo tenisą, dviračių sportą, į kurį atvedė dabar jau šviesaus atminimo tėvas, dviračių sporto meistras Antanas Vosylius. Geriausių rezultatų pasiekiau irkluodama, o mane treniravo Regina Kapustavičienė ir Janina Aleksandravičienė. Visada mėgau ir mėgstu visas veiklas, susijusias su vandens sportu. Jaunystėje svajojau studijuoti teisę ir kriminalistiką, bet meilė sportui nusvėrė mano pasirinkimą. Įstojau į Lietuvos kūno kultūros akademiją, studijavau turizmo ir sporto vadybą. Vasaromis reikėdavo išvykti į JAV, todėl teko atsisveikinti su irklavimu. Studijuodama antrame kurse, dekano Antano Bariso ir dėstytojo Laimučio Makausko paskatinta, su visu kursu dalyvavau delegacijų atašė konkurse per pirmąsias SELL (Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos) studentų sporto žaidynėse Lietuvoje, artimiau susipažinau su studentų sportu ir taip prasidėjo mano veikla jame.

- Sausio mėnesį Leik Plaside stebėjote FISU pasaulio universitetų žiemos žaidynes, kuriose dalyvavo ir keturi Lietuvos studentai: kalnų slidininkas olimpietis Andrejus Drukarovas, pirmą sykį šios sporto šakos istorijoje Lietuvai pelnęs dvikovės rungties sidabro medalį, bei dailiojo čiuožimo atstovai: Aleksandra Golovkina ir Pekino olimpiečiai šokėjai Deividas Kizala ir Paulina Ramanauskaitė. Kaip vertinate jų pasirodymą?

- Sportininkų rezultatai tikrai teikė vilčių, kad galime iškovoti daugiau medalių, tačiau pritrūkome sportinės sėkmės. Kai Andrejus laimėjo medalį, jis buvo be galo laimingas ir sakė, kad Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos skirtas finansavimas padėjo tinkamai pasiruošti varžyboms, o LSSA sudarė galimybę dalyvauti tokio aukšto rango renginyje. Sportininko tikinimu, tai nebuvo jo pagrindinė rungtis, kurioje jis tikėjosi aukščiausių rezultatų, bet taip nutiko, kad pagrindinės rungties – didžiojo slalomo – finišo jam nepavyko pasiekti, o „Super G“ varžybose jis liko ketvirtas. Šokėjų ant ledo pora Deividas ir Paulina galėjo iškovoti aukštesnę vietą, o Aleksandros dalyvavimą sutrukdė per treniruotę patirta trauma. Universitetų žaidynių rezultatai tikrai nėra prastesni nei kitų aukščiausio lygio varžybų. Sportininkai, iškovoję prizines vietas universiadose, gauna valstybės premijas.

- Liepos 28 – rugpjūčio 8 d. Kinijoje vyks pasaulio vasaros universiada. Kokia žada būti Lietuvos studentų delegacija ir ko galima tikėtis?

- Dėl pandemijos 2021-aisiais žaidynės buvo perkeltos į šiuos metus ir šiandien negaliu pasakyti mūsų sportinės delegacijos sudėties. Planuojama, kad į Kiniją vyks vaikinų krepšinio komanda ir dar kelių sporto šakų atstovai. Jų pasaulio čempionatai praktiškai sutampa su žaidynėmis, tačiau, bendradarbiaudami su tų sporto šakų federacijomis, tikimės pasiekti bendrą tikslą – iškovoti medalių.

- Lietuvos studentų sportinis gyvenimas ypač pasikeitė 1990 m., kai aukštųjų mokyklų studentus subūrė LSSA, bet problemų tikriausiai nesumažėjo. Kurios jų sunkiausiai sprendžiamos?

- 2022-aisiais studentų sportas atskira eilute gavo finansavimą aukšto meistriškumo programoms įgyvendinti. Pagrindinis noras – glaudžiau bendradarbiauti su rektoriais, kad pasikeistų institucijų vadovų požiūris, nereikėtų kiekvieną kartą įrodinėti sporto reikšmės tiek mokyklinio amžiaus vaikams ir jaunuoliams, tiek studentams. Universitetuose fizinio aktyvumo užsiėmimai liko tik kaip pasirenkamas dalykas, daugumoje jų nebėra sporto šakų trenerių. Yra rektorių, kurie palaiko ir domisi sportu. Norėtųsi, kad visose aukštosiose mokyklose studentų sporto judėjimas būtų stiprinamas, nes per sportą galima gerinti universiteto įvaizdį šalies ir tarptautiniu mastu.

- Praėjusiais metais Lietuvos studentų sportas šventė šimto metų jubiliejų, šia proga atidarytas Nacionalinis studentų sporto muziejus, kuriame galima susipažinti su pačiomis ryškiausiomis mūsų studentų pergalėmis. Kokių apdovanojimų jame dar nėra?

- Džiugu prisiminti, kad švenčiant Lietuvos studentų sporto šimtmetį ilgamečio LSSA prezidento Č.Garbaliausko iniciatyva buvo atidarytas pirmasis pasaulyje Nacionalinis studentų sporto muziejus. Per šimtą metų Lietuvos studentai yra pasiekę nemažai aukštų rezultatų olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir Europos čempionatuose, SELL ir Europos universitetų žaidynėse. Daugybė sportininkų, tarp kurių ir olimpiečiai Austra Skujytė, Donata Vištartaitė-Karalienė, Milda Valčiukaitė, Danas Rapšys, Airinė Palšytė, aukščiausius rezultatus pasiekė studijuodami. Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo mūsų studentai pasaulio vasaros ir žiemos universitetų žaidynėse yra iškovoję net 59 medalius: 23 aukso, 14 sidabro ir 22 bronzos. Per penkerias Europos universitetų žaidynes Lietuvos universitetams atstovavo daugiau kaip 600 studentų, iškovota 40 medalių: 12 aukso, 11 sidabro, 17 bronzos. O tie trūkstami prizai – tai ateities apdovanojimai, kurie padėtų sulaukti didesnio studentų sporto pripažinimo.

- Nuo 1923 m. vyksta įvairių sporto šakų SELL žaidynės. Šiemet jos bus rengiamos jau 38-ą kartą. Kaip jas vertinate?

- Šiemet SELL studentų žaidynės irgi mini šimtmetį, jos pagal organizuojamų keturių šalių rotaciją gegužės mėnesį vyks Estijoje. Žaidynės mena ilgą istoriją, turi senas tradicijas. Per 22 kartus organizuotas žaidynes (1998–2022 m.) Lietuvai atstovavo daugiau kaip 11 tūkst. sportininkų, iškovoti 2877 medaliai. Šios žaidynės sportininkams – puiki proga pasirengti ir prieš įvairias tarptautines varžybas pasitikrinti savo meistriškumą, susipažinti su kitų šalių sportininkais. Užsienio delegacijos ne tik dalyvauja varžybose, bet ir turi galimybę aplankyti mūsų šalį. Kasmet šiose žaidynėse, kai jos vyksta ne Lietuvoje, dalyvauja daugiau kaip 300 studentų iš mūsų universitetų. Jos yra atviros, jose jėgas bando per tūkstantį sportininkų iš ne mažiau nei dešimties šalių. 2024 m. žaidynės vyks Lietuvoje, tikiu, kad į jas pavyks pritraukti sportininkų iš viso pasaulio.

- Vyksta Lietuvos studentų futbolo ir krepšinio lygos bei Nacionalinės studentų tinklinio lygos varžybos, atskirų sporto šakų studentų čempionatai. Ar studentams jų nėra per daug, juk jiems dar reikia ir mokytis?

- Kaip tik turime džiaugtis, kad kiekvienas sportininkas turi galimybę studijuoti ir kelti sportinį meistriškumą. Nemažai sportininkų būtent studijuodami pasiekia svariausius rezultatus, kai kuriems studijų metais tęsiama sportinė karjera padėjo patekti į nacionalines rinktines. Lietuvos studentų krepšinio lyga geriausiai besimokantiems studentams yra įsteigusi stipendijas, taigi praktika rodo, kad dviguba karjera netrukdo, kaip tik padeda ugdyti charakterį, leidžia save realizuoti.

Straipsnis iš Lietuvos tautinio olimpinio komiteto rengiamo žurnalo "Olimpinė panorama". Visą žurnalą galite rasti: https://bit.ly/3U9yGjv