Apie LSSA

LIETUVOS STUDENTŲ SPORTO ISTORIJOS APŽVALGA

Studentų sportas Lietuvoje turi daug gražių tradicijų. Jų ištakos siekia 1922 m. Per 80 metų studentai, jų treneriai, kūno kultūros dėstytojai, mokslininkai, sporto organizatoriai, medikai į Lietuvos sporto istoriją įrašė daug prasmingų puslapių. Daug mūsų šalies studentų tapo olimpiniais, pasaulio, Europos, universiadų čempionais ir prizininkais.
Viską reikia prisiminti nuo pat pradžių.
Vienas iš pagrindinių 1918 m. vasario 16 d. atsikūrusios Lietuvos valstybės rūpesčių buvo kuo skubiau atkurti Vilniaus universitetą. Lietuvos Valstybės Taryba 1919 m. gruodžio 5 d. priėmė Vilniaus universiteto statutą ir nutarė, kad universitetas pradės veikti nuo 1919 m. sausio 1 d.
Lietuvos Vyriausybė tik 1922 m. vasario 16 d. laikinojoje sostinėje Kaune atidarė Lietuvos universitetą, nes trejus metus teko kovoti už Lietuvos nepriklausomybę. Universitetas Kaune buvo pirma nepriklausomos Lietuvos aukštoji mokykla, plačiai atvėrusi duris į mokslą šalies jaunimui. Universiteto studentai ėmė rūpintis įvairiais savo reikalais: ekonominiais, ideologiniais, tautiniais, sveikatos, reprezentaciniais ir kt. Šioje aukštojoje mokykloje ėmė kurtis įvairios organizacijos. Lietuvos sporto sąjūdžiui, ypač 3-ajame dešimtmetyje, buvo būdinga ideologinė dvasia, dauguma sporto organizacijų buvo susijusios su politinėmis organizacijomis ir partijomis. Lietuvos universitete įkurta pirmoji sporto organizacija tapo studentų sporto sąjūdžio pradininke Lietuvoje, buvo įsteigta studentų ateitininkų sporto sekcija, 1922 m. lapkričio 14 d. ji pasivadino „Achilo“ sporto klubu. Tai buvo pirmas Lietuvos akademinio jaunimo sportinis sambūris. Vėliau kūrėsi ir kiti studentų sporto klubai.
Nepriklausomos Lietuvos studentų sporto istorijoje galima išskirti tris laikotarpius. Pirmuoju laikotarpiu (1922 m. vasario 16 d.) studentai neturėjo organizacijos, kuri rūpintųsi studentų sportu.
Antruoju laikotarpiu (1930 m. kovo 9 d. – 1937 m. gegužės 20 d.) studentų sportui vadovavo Akademinis sporto klubas (ASK), bet klubas neįstengė įgyvendinti jam iškeltų uždavinių.
Trečiuoju laikotarpiu (1937 m. gegužės 20 d. – 1940 m. kovo 15 d.) studentų sportui vadovavo Akademinio jaunimo sporto sąjunga (AJSS), subūrusi Lietuvos aukštųjų mokyklų sportininkus.
1943 m. nacių režimas uždarė visas Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas. 1944 m. Lietuvą antrą kartą okupavo Sovietų Sąjunga. Sovietai pradėjo švietimo struktūrų reorganizaciją pagal savo modelį. Vilniaus, Kauno universitetai, Vilniaus pedagoginis universitetas buvo atgaivinti, tačiau totalitarinis Stalino režimas pavertė pokario metus labai skaudžiu Lietuvai ir jos žmonėms istorijos tarpsniu. Daug žmonių, visų pirma išsimokslinusių, meno, mokslo ir sporto žymūnų buvo ištremti, kūno kultūra ir sportas – centralizuoti.
Lietuvos kūno kultūros institutas buvo įkurtas 1945 m. Tais pačiais metais kiekvienoje aukštojo mokslo įstaigoje buvo įsteigti karinio rengimo ir sporto skyriai. Šie skyriai 1947 m. buvo panaikinti ir sukurti kūno kultūros ir sporto skyriai. Pirmi sporto klubai Lietuvoje susikūrė 1948 m., tačiau trūko išsilavinusių specialistų, sporto bazė buvo apgailėtina, nebuvo bendros studentų sporto organizacijos.
1953 m. Vilniuje įvyko Lietuvos studentų pirmosios slidinėjimo pirmenybės. Jose dalyvavo studentai iš šešių aukštųjų mokyklų. Komandomis nugalėjo Vilniaus pedagoginis universitetas.
Nors šalies gyventojų ekonominė padėtis buvo sunki, bet sportui, propaguojančiam tarybinę sistemą, buvo skiriama daug lėšų, todėl rezultatai sparčiai gerėjo. Lietuvos studentai dalyvavo SSRS studentų spartakiadose, taip pat atstovavo Lietuvai įvairiose sąjunginėse, o SSRS – tarptautinėse varžybose. SSRS studentų spartakiadose iškovoti aukštas vietas buvo sunku, nes negalėjo dalyvauti geriausi sportininkai, kurie priklausė ne „Burevestniko“ sistemos sporto draugijoms.
1959 m. įvyko IX studentų spartakiada, kurios varžybose dalyvavo per 1700 studentų iš 12 aukštųjų mokyklų. Buvo pagerinti keturi Lietuvos rekordai, dalyvavo 88 sporto meistrai. Bendrą komandos prizą laimėjo Kauno politechnikos instituto sportininkai.
Studentų sportas labai išsiplėtė, bet nebuvo organizacijos, koordinuojančios studentų sporto klubų veiklos, todėl 1959 m. gruodžio mėn. prie „Žalgirio“ centro tarybos buvo įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų ir fizkultūros kolektyvų taryba. Ją sudarė 15 žmonių.
1959–1985 m. – tai Lietuvos sporto klestėjimo laikotarpis. Daug puikių laimėjimų pasiekė studentai, dalyvaujantys SSRS čempionatuose, olimpinėse žaidynėse, universiadose. Studentams sportininkams buvo sudarytos sąlygos sportuoti ir įsigyti profesiją.
Įsteigta Respublikinė studentų sporto klubų taryba nepasiteisino ir 1968 m. prie LSSR aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo  ministerijos buvo įsteigta LSSR studentų sporto taryba. Ši taryba 1974 m. buvo perorganizuota į Respublikinę studentų sporto tarybą, o 1977 m. vadovauti studentų sportui prie šios ministerijos buvo įkurtas Studentų kūno kultūros ir sporto skyrius. Jo darbuotojai vadovavo visam aukštųjų mokyklų kūno kultūros ir sporto darbui.
1959–1985 m. laikotarpio pabaigoje 12-os aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrose dirbo 217 dėstytojų. Tarp jų habilituotas daktaras, 43 daktarai ir docentai, du SSRS ir 18 LSSR nusipelniusių trenerių, keturi SSRS nusipelnę ir 49 SSRS sporto meistrai, keturi tarptautinės kategorijos teisėjai, veikė 33 sporto šakų sekcijos, kuriose treniravosi per 5840 studentų.
LSSR studentų sporto tarybos iniciatyva 1968 m. Vilniuje įvyko pirmosios Pabaltijo studentų sporto žaidynės, kurių programoje buvo penkios sporto šakos.
1972 m. Miuncheno olimpinėse žaidynėse dalyvavo penki Lietuvos studentai. Jie laimėjo vieną aukso ir vieną sidabro medalį.
1980 m. Maskvos olimpinėse žaidynėse dalyvavo 14 Lietuvos  studentų. Jie iškovojo šešis aukso, vieną sidabro ir tris bronzos medalius.
1982 m. įvyko 30-osios Lietuvos studentų žaidynės. Jose dalyvavo du SSRS nusipelnę sporto meistrai, 14 tarptautinės klasės ir 219 sporto meistrų.
1984 m. svarbiausios Lietuvos studentų varžybos buvo SSRS studentų žaidynės. Jų programoje – 28 sporto šakos. Žaidynėse Lietuvos studentai iškovojo 121 medalį ir užėmė 6-ą vietą tarp kitų komandų.
Lietuvos studentų sporto sistema ir valdymas pertvarkos laikotarpiu keitėsi nedaug. Naują veiklą skatino ir 1988 m. atkurtas Lietuvos tautinis olimpinis komitetas. Lietuvos sporto organizavimas gerokai kito nuo 1990 m. kovo 11 d., atkūrus Lietuvos valstybingumą. 1990 m. birželio mėn. jau buvo įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija.
Iškilmingai buvo paminėtas LSSR aukštųjų mokyklų kūno kultūros katedrų veiklos 40-metis. Nepaisant 1987 m. daugelio neigiamų sovietinės kūno kultūros pusių, pastebėtina nemaža teigiamų poslinkių, turėjusių įtakos Lietuvos sporto ir kūno kultūros laimėjimams. Per 40 metų laikotarpį olimpinėse žaidynėse dalyvavo 33 studentai, 17 iš jų tapo medalininkais, pasaulio čempionatuose laimėti 43, Europos – 50, universiadose – 27, SSRS čempionatuose – 156 medaliai. Penki studentai pagerino olimpinius, aštuoni – pasaulio, trys – Europos ir du – universiadų rekordus.
1988 m. Seulo olimpinėse žaidynėse iš 26 Lietuvos atstovų 20 buvo studentai. Jie laimėjo šešis aukso, vieną sidabro ir du bronzos medalius.
Daug svarių pergalių Lietuvos studentai pasiekė pasaulio studentų žaidynėse – universiadose. Po Antrojo paulinio karo pasaulio studentų žaidynėse SSRS komandų sudėtyje lietuviai pirmą kartą dalyvavo 1949 m. Budapešte ir laimėjo penkis aukso medalius, 1951 m. Berlyne – du aukso, 1954 m. – Berlyne vieną aukso ir tris bronzos, 1957 m. Paryžiuje – vieną sidabro, 1965 m. Budapešte – vieną aukso ir du sidabro, 1970 m. Turine – vieną aukso, 1973 m. Maskvoje – du sidabro ir vieną bronzos, 1977 m. Sofijoje – vieną aukso ir keturis sidabro, 1981 m. Bukarešte – tris aukso, vieną sidabro ir vieną bronzos, 1983 m. Edmontone – vieną aukso ir du sidabro, 1985 m. Kobėje – aštuonis aukso ir du sidabro, 1987 m. Zagrebe – Lietuvos futbolo komanda tapo čempione, 1989 m. Duisburge – penkis sidabro ir vieną bronzos medalius. 1945–1990 m. laikotarpiu Lietuvos studentai universiadose yra iškovoję 38 aukso, 23 sidabro ir šešis bronzos medalius.
Lietuvos studentų kūno kultūrai ir sportui 1990 m. atkūrus nepriklausomybę prasidėjo sunkus tarpsnis, kaip ir visam Lietuvos sportui. Nepriklausomybės aktas pareikalavo iš Lietuvos sporto organizatorių, vadovų ryžto naujai tvarkyti šalies sporto gyvenimą. Atkurtas Lietuvos valstybingumas vertė sporto vadovus nutraukti Lietuvos sportininkų dalyvavimą Sovietų Sąjungos čempionatuose ir SSRS rinktinėse.
Paskelbus nepriklausomybę, pasikeitė valstybinis sporto valdymas: vietoj buvusio Kūno kultūros ir sporto komiteto 1990 m. balandžio mėn. įkurtas Kūno kultūros ir sporto departamentas. Gegužės 24 d. jo generaliniu direktoriumi paskirtas Algirdas Raslanas. Pagrindinis departamento veiklos tikslas – bendrųjų sporto klausimų sprendimas ir tarptautinių ryšių plėtra.
Lietuvos studentų sporto asociacija (LSSA) kūrėsi sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu. Tada griuvo beveik visos struktūros (ne tik sporto). Naujos organizacijos kūrimas buvo sunkus. Ne visų Lietuvos aukštųjų mokyklų sporto klubų pirmininkai, kūno kultūros katedrų vedėjai pradžioje tam pritarė. Buvo abejojančiųjų. Į pirmąjį  steigiamąjį LSSA susirinkimą atvyko tik penkių aukštųjų mokyklų atstovai. Teko šaukti antrąjį, kurio metu ir buvo įkurta Lietuvos studentų sporto asociacija, patvirtinti jos įstatai, išrinktas vykdomasis komitetas. Pirmuoju LSSA prezidentu išrinktas LKKI katedros vedėjas docentas Česlovas Garbaliauskas, generaliniu sekretoriumi – Vaidotas Verba (LKKI). Nors buvo įkurta LSSA, tačiau šalies studentų sporto sąjūdyje vyravo dvivaldystė – kaip ir seniau, studentų sportą vis dar rėmė SSD „Žalgiris“. Tačiau pamažėl LSSA tvirtai ėmė vadovauti studentų sporto sąjūdžiui. Buvo sukurta ir patvirtinta LSSA emblema, LSSA talismanas – pelėdžiukas Žiniukas. Jo autorius – tautodailininkas R. Breskus iš Anykščių.
Anot FISU generalinio sekretoriaus Rocho Campanos, sportas kiekvienoje šalyje turi savo ypatumų. Tai lemia ekonominė, politinė, geografinė ir kt. šalies padėtis. Todėl tiesiogiai taikyti vienos šalies modelį kitai valstybei būtų neprotinga, reikia ieškoti racionalaus grūdo. Tai nuolat ir buvo daroma organizuojant mūsų šalies akademinio jaunimo sportą. LSSA rengia ir koordinuoja šalies studentų 25 sporto šakų čempionatus. Kas antri metai organizuojamos ir koordinuojamos Lietuvos universiados ir „Sportas visiems“ festivaliai. Patys geriausi Lietuvos studentai sportininkai atstovauja šaliai didžiausiose tarptautinėse varžybose, universiadose, pasaulio čempionatuose. Lietuvos studentai dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose turnyruose ir festivaliuose, organizuoja juos.
Be jokios abejonės, sporto varžybų sistema bus plečiama ir tobulinama. Tai visų pirma priklausys nuo sporto veiklos organizavimo pačioje aukštojoje mokykloje, jos sporto klubuose. Plėtoti šio lygio varžybų sistemą, mūsų manymu, yra daugiausia išteklių. Tačiau aukštosioms mokykloms būtina parama. Lietuvos studentų sporto asociacija tai puikiai suvokia ir koordinuoja visą savo veiklą kartu su Kūno kultūros ir sporto departamentu, LTOK, Sporto federacijų sąjunga, įvairiomis federacijomis, Lietuvos „Sportas visiems“ asociacija, miestų sporto skyriais. Būtina toliau vykdyti mokslinius tyrimus, nagrinėjančius studentų sporto problemas. Darbai turėtų būti vykdomi dviem pagrindinėmis kryptimis: 1) nustatyti studentų poreikius ir pomėgius, didinti siūlomų priemonių (sporto šakų) skaičių ir kartu tobulinti visų pakopų sporto renginių sistemą; 2) toliau vykdyti tyrimus, nustatančius ir įvertinančius studentų fizinio ir funkcinio pajėgumo būklę.
1993 m. liepos 8 d. LSSA buvo priimta į FISU ir tapo visateise jos nare. Per palyginti trumpą laikotarpį Lietuvos studentai dalyvavo šešiolikoje pasaulio universiadų: aštuoniose žiemos: Zakopanėje (Lenkija); Chakoje (Ispanija); Muju Chonju (Pietų Korėja); Tatrų Poprade (Slovėnija); Zakopanėje (Lenkija); Tarvizijuje (Italija); Insbruke (Austrija); Turine (Italija) ir aštuoniose vasaros: Bafale (JAV); Fukuokoje (Japonija); Sicilijoje (Italija); Maljorkos Palmoje (Ispanija), Pekine (Kinija); Daegu (Pietų Korėja); Izmyre (Turkija); Bankoke (Tailandas). Taip pat buvo startuota šešių sporto šakų (akademinio irklavimo, dziudo, rankinio, orientavimosi sporto, badmintono ir stalo teniso) studentų pasaulio čempionatuose. Pirmus svariausius laimėjimus tarptautinėse žaidynėse iškovojo mūsų dailiojo čiuožimo meistrai Povilas Vanagas ir Margarita Drobiazko, šuolininkė į aukštį Nelė Žilinskienė. Tai universiados sidabro medaliai. Stalo tenisininkės Rūta Garkauskaitė ir Kristina Totilaitė Australijoje vykusiame pasaulio studentų stalo teniso čempionate taip pat pelnė sidabro medalius.
2007 m. Bankoko universiada buvo pati sėkmingiausia Lietuvos komandai per visą istoriją. Lengvaatletė Viktorija Žemaitytė ir Lietuvos studentų krepšinio rinktinė iškovojo universiados čempionų vardus, o lengvaatletė Audra Dagelytė, dziudo imtininkai Karolis Bauža ir Egidijus Žilinskas laimėjo bronzos medalius.
LSSA nuo 1993 m. yra Tarptautinės universitetinio sporto federacijos (FISU), o nuo 1999 m. – Europos universitetinio sporto asociacijos (EUSA) narė. 2006 m. dvi Lietuvos studentų krepšinio komandos dalyvavo šeštajame Europos universitetų krepšinio čempionate Portugalijoje. Šiaulių universiteto krepšininkai iškovojo bronzos medalius, o Vytauto Didžiojo universiteto komandai atiteko čempionato auksas. Šiais metais VDU krepšininkams pavyko antrą kartą tapti Europos universitetų krepšinio čempionato nugalėtojais. Nuo l998 m. šalies aukštųjų mokyklų studentai sportininkai dalyvauja SELL (Suomija, Estija, Latvija, Lietuva) žaidynėse, 1999 m. jos buvo surengtos Lietuvoje, jose dalyvavo 1620 studentų iš septynių šalių. 2007 m. Kaune vykusiose SELL žaidynėse dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius. Į Kauną atvyko daugiau nei 1950 dalyvių iš 58 universitetų, 15 šalių.
Šalies kultūra ir gyvenimo lygis neabejotinai priklauso nuo jaunimo iniciatyvos ir statuso visuomenėje. Viena geriausių žmonių saviraiškos formų – dalyvavimas sporto veikloje. Sporto pasaulis, sporto inteligentija stokotų daugelio dalykų, jeigu nebūtų studentų, jų ugdančių pedagogų indėlio, liudijančio jaunystės veržlumą, drąsą, visuomenės brandą.